nekrologai.lt

Atgal

Jurgis Blekaitis

1917.07.19 - 2007.06.25
Gimimo vieta: Kellomäkki, Suomija
Palaidojimo vieta: JAV

Gimė J. Blekaitis ne Lietuvoje, ir mirė toli nuo jos, bet Lietuva buvo jo gyvenimo ašis, raison d‘etre.  Jis buvo atsikuriančios valstybės kultūrinio gyvenimo – ypač teatro – auklėtinis ir dalyvis.  Dar „Aušros“ gimnazijoje vaidino moksleivių spektakliuose, vėliau mokydamasis Vytauto Didžiojo Universitete Kaune, lankė Balio Sruogos teatro seminarą ir Algirdo Jakševičiaus studentų dramos studiją.  Karo metais J.Blekaitis baigė Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, dirbo aktoriumi bei režisieriumi Vilniaus miesto ir Vaidilos teatruose.

Jaunasis teatro žmogus savo akimis matė lietuviškojo teatro užuomazgą ir savo darbu padėjo jam formuotis.  Patirtimi J. Blekaitis dalijosi studijoje „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“, kurią 1999 m. Vilniuje išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Iš Lietuvos J. Blekaitis pasitraukė 1944 m., antrusyk artėjant bolševikų okupacijai.  Karui pasibaigus dar suspėjo mokytis Freiburgo meno mokykloje, beje kartu su rašytoju Mariumi Katiliškiu ir publikuoti savo pirmąjį straipsnį kultūros klausimais, Jono Meko leistame žurnale „Žvilgsniai“.

Netrukus kartu su dešimtimis tūkstančių kitų karo pabėgėlių J. Blekaitis visam persikėlė į Jungtines Valstijas.  Anapus Atlanto iškart ėmėsi teatro veiklos, režisavo veikalus Čikagoje, Monrealyje, Niujorke, kur taip pat dirbo Bruklino dramos studijoje su rašytoju Antanu Škėma. Betgi naujakurių teatro veiklai trūko finansų ir stigo profesionalumo, dėl ko kitiems dažniausiai atlaidus, bet sau visada griežtas J. Blekaitis nusišalino nuo šios veiklos.

Tačiau ne nuo kultūrinio gyvenimo ir ne nuo plunksnos. Išeivijoje išleistos dvi J. Blekaičio poezijos rinktinės „Vardai vandenims ir dienoms“ (1954 m.) ir “Rudens ritmu” (1979), jo eilės išverstos į anglų, vokiečių ir japonų kalbas.

J. Blekaitis parengė pomirtinį Henriko Radausko poezijos rinkinį (1978 m.) taip pat išvertė Czeslaw Miloszo, Josifo Brodskio, Ivar Ivasko eiles.  Jis pirmas į lietuvių kalbą išvertė J. Brodskį, pirmas jį pristatė lietuvių visuomenei, Santaros-Šviesos suvažiavime 1976 m.

J. Blekaitis rašė teatro ir literatūros klausimais žurnalams „Literatūros lankos“, „Aidai“, „Metmenys“.  Tarp vertingiausių jo tekstų yra atsiminimai apie aktorių Henriką Kačinską, Algimantą Mackų, Alfonsą Nyką-Niliūną, H. Radauską ir B.Sruogą.  Įtaigus pasakojimo stilius, kruopštus dėmesys faktams, o svarbiausia įžvalgos apie kūrėjus ir jų kūrybą  J. Blekaičio rašytinį palikimą daro ir vertingą, ir įdomų.

Geras pavyzdys yra pasakojimas apie draugystę su A. Mackumi, kuriame autorius prisimena 1962 m. pasirodžiusį poezijos rinkinį „Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai“.  Kaip pastebi J. Blekaitis, pats knygos pavadinimas „savo kampuotumu, negrakštumu yra iššūkis ir programa. Tradicinės grožybės ir švelnybės ryžtingai išmestos pro langą: netašytumas, nepuošnumas tampa poetiniu principu; pašalintų dailiųjų žodžių vieton braunasi pikti, pašaipus šauksmai; skundas užauga iki dramatiško protesto intensyvumo; tik liaudies dainų atgarsiuose leidžiama praskambėti lietuviškajam lyrizmui.  Su šia knyga Algimantas Mackus tampa savo bendraamžių, bendraminčių vėliavnešiu. Per ją kalba ir toji Mackaus prigimties dalis, kurioje atpažįstame visuomenininką, santarietį, žurnalistą, arba, kaip jo kolegos apibūdina, „idėjų žmogų“.“ (Pasakojimo tekstas skelbiamas http://www.tekstai.lt/tekstai/bezemiai/artimai.htm)

Jurgis Blekaitis buvo prieškario Lietuvos sūnus.  Bet jo patirtis, kaip ir jo bičiulių bei bendradarbių ratas, aprėpė kelis kontinentus, kelias kartas ir kultūras.  Kaip taikliai pastebėjo Kaune įsikūrusios Išeivijos studijų centro mokslinė bendradarbė Dalia Kuizinienė, J. Blekaitis buvo „vienas iš universaliųjų kultūros žmonių išeivijoje.“

Daugeliui vyresniųjų Lietuvos žmonių ko gero labiausiai įsimintini J. Blekaičio radijo pasakojimai apie užsienio lietuvių kultūrinį, visuomeninį gyvenimą „Amerikos balso“ laidose.  Sodriu balsu skambėjo jo reportažai iš Santaros-Šviesos suvažiavimų, mokslų bei kūrybos simpoziumų, literatūros, muzikos vakarų, parodų salių, knygų pristatymų.  Meistriškais interviu jis supažindino klausytojus su išeivijoje gyvenusiais šviesuliais Marija Alseikaite-Gimbutiene, Jonu Puzinu, Vanda Sruogiene, Algirdu Jurgiu Greimu, Vytautu Kavoliu, Rimvydu Šilbajoriu ir šimtais kitų.  Jo ruoštos pasaulio įvykių apžvalgos atvėrė langą okupacijos dusinamai Lietuvai.