nekrologai.lt

Atgal

Jurgis Blekaitis

1917.07.19 - 2007.06.25
Gimimo vieta: Kellomäkki, Suomija
Palaidojimo vieta: JAV

  Gimė J. Blekaitis ne Lietuvoje, ir mirė toli nuo jos, bet Lietuva buvo jo gyvenimo aÅ¡is, raison d’etre.  Jis buvo atsikuriančios valstybės kultÅ«rinio gyvenimo, ypač teatro, auklėtinis ir dalyvis.  Dar "AuÅ¡ros" gimnazijoje vaidino moksleivių spektakliuose, vėliau mokydamasis Vytauto Didžiojo Universitete Kaune, lankė Balio Sruogos teatro seminarą ir Algirdo JakÅ¡evičiaus studentų dramos studiją.  Karo metais J.Blekaitis baigė Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetą, dirbo aktoriumi bei režisieriumi Vilniaus miesto ir Vaidilos teatruose.

Jaunasis teatro žmogus savo akimis matė lietuviškojo teatro užuomazgą ir savo darbu padėjo jam formuotis.  

Iš Lietuvos J. Blekaitis pasitraukė 1944 m., antrusyk artėjant bolševikų okupacijai.  Karui pasibaigus dar suspėjo mokytis Freiburgo meno mokykloje, beje kartu su rašytoju Mariumi Katiliškiu ir publikuoti savo pirmąjį straipsnį kultūros klausimais, Jono Meko leistame žurnale "Žvilgsniai".

  Netrukus kartu su deÅ¡imtimis tÅ«kstančių kitų karo pabėgėlių J. Blekaitis visam persikėlė į Jungtines Valstijas.  Anapus Atlanto iÅ¡kart ėmėsi teatro veiklos, režisavo veikalus Čikagoje, Monrealyje, Niujorke, kur taip pat dirbo Bruklino dramos studijoje su raÅ¡ytoju Antanu Å kėma. Betgi naujakurių teatro veiklai trÅ«ko finansų ir stigo profesionalumo, dėl ko kitiems dažniausiai atlaidus, bet sau visada griežtas J. Blekaitis nusiÅ¡alino nuo Å¡ios veiklos.

  Tačiau ne nuo kultÅ«rinio gyvenimo ir ne nuo plunksnos. IÅ¡eivijoje iÅ¡leistos dvi J. Blekaičio poezijos rinktinės "Vardai vandenims ir dienoms" (1954 m.) ir "Rudens ritmu" (1979), jo eilės iÅ¡verstos į anglų, vokiečių ir japonų kalbas.

  J. Blekaitis parengė pomirtinį Henriko Radausko poezijos rinkinį (1978 m.) taip pat iÅ¡vertė Czeslaw Miloszo, Josifo Brodskio, Ivar Ivasko eiles.  Jis pirmas į lietuvių kalbą iÅ¡vertė J. Brodskį, pirmas jį pristatė lietuvių visuomenei, Santaros-Å viesos suvažiavime 1976 m.

  J. Blekaitis rašė teatro ir literatÅ«ros klausimais žurnalams "LiteratÅ«ros lankos", "Aidai", "Metmenys".  Tarp vertingiausių jo tekstų yra atsiminimai apie aktorių Henriką Kačinską, Algimantą Mackų, Alfonsą Nyką-NiliÅ«ną, H. Radauską ir B.Sruogą.  Įtaigus pasakojimo stilius, kruopÅ¡tus dėmesys faktams, o svarbiausia įžvalgos apie kÅ«rėjus ir jų kÅ«rybą  J. Blekaičio raÅ¡ytinį palikimą daro ir vertingą, ir įdomų.

  Geras pavyzdys yra pasakojimas apie draugystę su A. Mackumi, kuriame autorius prisimena 1962 m. pasirodžiusį poezijos rinkinį "Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai".  Kaip pastebi J. Blekaitis, pats knygos pavadinimas savo kampuotumu, negrakÅ¡tumu yra iÅ¡Å¡Å«kis ir programa. Tradicinės grožybės ir Å¡velnybės ryžtingai iÅ¡mestos pro langą: netaÅ¡ytumas, nepuoÅ¡numas tampa poetiniu principu; paÅ¡alintų dailiųjų žodžių vieton braunasi pikti, paÅ¡aipus Å¡auksmai; skundas užauga iki dramatiÅ¡ko protesto intensyvumo; tik liaudies dainų atgarsiuose leidžiama praskambėti lietuviÅ¡kajam lyrizmui.  Su Å¡ia knyga Algimantas Mackus tampa savo bendraamžių, bendraminčių vėliavneÅ¡iu. Per ją kalba ir toji Mackaus prigimties dalis, kurioje atpažįstame visuomenininką, santarietį, žurnalistą, arba, kaip jo kolegos apibÅ«dina, "idėjų žmogų". (Pasakojimo tekstas skelbiamas http://www.tekstai.lt/tekstai/bezemiai/artimai.htm)

  Jurgis Blekaitis buvo prieÅ¡kario Lietuvos sÅ«nus.  Bet jo patirtis, kaip ir jo bičiulių bei bendradarbių ratas, aprėpė kelis kontinentus, kelias kartas ir kultÅ«ras.  Kaip taikliai pastebėjo Kaune įsikÅ«rusios IÅ¡eivijos studijų centro mokslinė bendradarbė Dalia Kuizinienė, J. Blekaitis buvo "vienas iÅ¡ universaliųjų kultÅ«ros žmonių iÅ¡eivijoje."

  Daugeliui vyresniųjų Lietuvos žmonių ko gero labiausiai įsimintini J. Blekaičio radijo pasakojimai apie užsienio lietuvių kultÅ«rinį, visuomeninį gyvenimą "Amerikos balso" laidose.  Sodriu balsu skambėjo jo reportažai iÅ¡ Santaros-"viesos suvažiavimų, mokslų bei kÅ«rybos simpoziumų, literatÅ«ros, muzikos vakarų, parodų salių, knygų pristatymų.  MeistriÅ¡kais interviu jis supažindino klausytojus su iÅ¡eivijoje gyvenusiais Å¡viesuliais Marija Alseikaite-Gimbutiene, Jonu Puzinu, Vanda Sruogiene, Algirdu Jurgiu Greimu, Vytautu Kavoliu, Rimvydu Å ilbajoriu ir Å¡imtais kitų.  Jo ruoÅ¡tos pasaulio įvykių apžvalgos atvėrė langą okupacijos dusinamai Lietuvai.