nekrologai.lt

Atgal

Petras Tarabilda

1905.--.-- - 1977.--.--
Gimimo vieta: Juodžiūnuose, Kupiškio raj.
Palaidojimo vieta: Vilnius

Mokėsi Troškūnų mokykloje, 1924-1931 m. studijavo Kauno meno mokykloje, grafikos studijoje, 1937-1938 m. gilino žinias Paryžiaus dailės akademijoje. Nuo 1940 m. dalyvavo dailės parodose. 1945 m. surengta personalinė paroda Ukmergėje.

Žmona dailininkė Domicėlė Tarabildienė, sūnus dailininkai Arūnas Tarabilda, Rimtas Tarabilda, duktė architektė Giedrė Tarabildaitė-Kontvainienė.

1935 m. vienas Nikolajaus Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėjų, draugijos valdybos narys, dalyvavo leidžiant draugijos žurnalą „Naujoji sąmonė“, jo meninis redaktorius, skleidė Rericho idėjas. 1936 m. parengtas „Rericho pakto“ laisvas vertimas su komentarais ir kreipimusi į vyriausybę, kuriame iškelta mintis sudaryti tarp valstybių tarptautinį susitarimą – paktą, kad karo metu virš istorijos paminklų, muziejų, kultūros objektų iškeltos taikos vėliavos skelbtų neutralitetą ir neliečiamumą.

Apipavidalino knygas, kūrė plakatus, rašė diplomus, sveikinimų raštus, darė dekoracijas, vėliavų projektus. 1929 m. įvairiose Lietuvos vietose pagal jo projektus pastatyta daug puošnių kryžių, koplytėlių, skirtų Nepriklausomybės dešimtmečiui įamžinti. Dailininkas laimėjo įvairius konkursus, Perlojoje sukūrė LDK Vytauto paminklo, kurio nepajėgta nugriauti per okupacijos laikotarpį, projektą, paruošė keletą medalių projektų. 1937 m. bendras Domicelės ir Petro Tarabildų darbas iliustruojant vadovėlius pasaulinėje parodoje Paryžiuje susilaukė apdovanojimo – aukso medalio.

Pasižymėjo ir kaip portretistas, jo paveiksluose atsiskleidžia Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, Vladas Kuzma, Viktoras Ruokis ir kiti to meto žymūs žmonės. 1938 m. su sūnumi Arūnu nuvykęs į Paryžių pas ten studijuojančią žmoną, pradėjo kurti didelį grafikos ciklą „Lituanica vicit Atlanticum“, skirtą Dariaus ir Girėno žygdarbiui įamžinti. Šis ciklas buvo tęsiamas iki 1972 m., išliko 40 užbaigtų kompozicijų, paruoštų raižyti linoleume. Lakūnų skrydis per Atlantą ir žūtis atsispindėjo sukurtuose pašto ženkluose, S. Zobarsko eilėraščių knygoje „Mano tėviškėj“, atminimo medaliuose, kompozicijų eskizuose.

Ilgą laiką mokytojavo Kaune, dėstė dailę Ukmergės mokytojų seminarijoje. Po karo, 1946 m. grįžęs į Kauną, pradėjo dėstyti Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1949 m. tapo docentu, tačiau jau 1949 m. N. Rericho idėjų sekėjai pradėti suiminėti, tardomi ir tremiami į konclagerius. Už N. Rericho idėjų skleidimą P.Tarabilda 1950 m. pašalintas iš dėstytojo pareigų, kaip netinkantis dirbti tarybinėje mokykloje.