nekrologai.lt

Atgal

Kęstutis Čilinskas

1946.01.08 - 2011.05.20
Gimimo vieta: Šiauliai
Palaidojimo vieta: Palanga

   Kęstutis Čilinskas baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis.

   Nuo 1973 m. iki šiol dirbo advokatu. Advokatų K. Čilinsko ir R. Čilinskaitės kontoros EX JURE advokatas, vadovas. Buvo vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.

   Atkuriant nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios vedė derybas su sovietine kariuomene ir OMONu dėl agresijos veiksmų nutraukimo ir pasitraukimo į Rusiją.

   Dirbo Vyriausybės kancleriu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėju. Mykolo Romerio universitete skaitė paskaitas teisėkūros klausimais.

   Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas. Teisės vyriausiasis ekspertas Lietuvai pagal sutartį su Didžiosios Britanijos universitetu (University of Teesside), teisės ekspertas pagal JT vystymo programos ir LRS projektą FIURIST, LRS patvirtinto Žmogaus teisių veiksmų Lietuvos Respublikoje plano bendraautorius.

   2007 m. spalį pagal Tėvynės sąjungos sąrašą Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Tačiau 2008 m. kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą vienmandatėje Dzūkijos apygardoje ir prašė jo kandidatūrą išbraukti. K. Čilinskas teigė, kad dirbdamas Seime patyrė, jog suderinti teisę su politinėmis partijų pozicijomis Seime buvo sunku. Jis taip pat kaltino sprendimus priimančius Seimo narius veidmainyste, atstovavimu stambiajam kapitalui, korupcija ir nesąžiningu susidorojimu su konkurentais

   Dirbti ir dirbti tai, kas naudinga žmonėms, – tokio, atrodytų, paprasto principo K.Čilinskas laikėsi visą gyvenimą. Savo, teisininko, profesiją gerbė ir jautė didžiulę atsakomybę. K.Čilinsko atsidavimas darbui, atjauta, išmintis ir atkaklumas pelnė žinomumą, nuoširdžią pagarbą, meilę, pasitikėjimą ir, žinoma, dar didesnę atsakomybės naštą. K.Čilinskas neatsisakydavo sudėtingų bylų, imdavosi ginti neišgalinčius susimokėti, teisės srityje dirbo toli gražu ne vien kaip advokatas: taip pat vadovavo Teisės projektų ir tyrimų centrui, buvo dažnai kviečiamas Lietuvos valdžios institucijų kaip teisės ekspertas, rengė ir publikavo studijas, išaiškinimus ir siūlymus dėl teisiškai sudėtingų situacijų, ypač susijusių su viešojo intereso ir žmogaus teisių pažeidimais, stengdavosi informuoti visuomenę. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teisėkūros, buvo vienas iš teisinės bazės kūrėjų ir, beje, nuolatinis teisinės sitemos kritikas, siekiantis efektyvesnio sistemos veikimo, buvo dirbęs Seime, Vyriausybėje, Seimo Žmogaus teisių gynimo komitete, jam teko ragauti ir universiteto dėstytojo duonos.

   Ypatingą dėmesį K.Čilinskas visada skyrė žmogaus teisių gynybai. Praeitų metų pabaigoje K.Čilinsko apdovanojimų sąrašą papildė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) skiriamas Žmogaus teisių šauklio apdovanojimas. „Žmogiškai ir pilietiškai jautrus, principingas ir nebijantis viešai išreikšti savo nuomonės, jis jau daugelį metų naudoja savo ekspertines teisės ir žmogaus teisių žinias, kovodamas prieš teisinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės principų laužymą, kviesdamas piliečius bendram darbui Lietuvos labui, gindamas labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių teises“, – tuomet argumentavo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

   K.Čilinskas išties ne tik gynė, bet ir bandė išjudinti Lietuvos visuomenę, pažadinti ją ir suteikti pasitikėjimo, kovojant ne tik kiekvienam už save, tačiau drauge ginant Lietuvos Konstitucijos nuostatas. Tikėjo, kad pilietinė visuomenė yra didelė jėga, vienintelė jėga, galinti pasipriešinti įžūlėjančiai oligarchinei sistemai, kur viskas perkama ir parduodama iki paskutinio garbės lašo.

   Paskutinius dvejetą metų K.Čilinskas dėjo visas pastangas, kad imtų augti aktyvi pilietinė visuomenė, suprantanti savo atsakomybę kuriant demokratinę teisinę valstybę, savąją ir savo vaikų ateitį. K.Čilinskui, jau vaikystėje maištavusiam prieš neteisybę, buvo sunku matyti valstybę griaunančią moralinę bei teisinę degradaciją, nepaliaujančią sklisti abuojumo, neteisėtumo, piktnaudžiavimų valdžia ir nusikaltimų bei korupcijos gynimo atmosferą.

   Viename pirmųjų K.Čilinsko vadovauto pilietinio judėjimo mitingų, sukviestame Vilniuje, prie V.Kudirkos paminklo, skambėjo varpo dūžiai, kvietę busti, pasiryžti ir ginti savo konstitucines teises. Varpas darsyk tapo simboliu, ne kartą lydėjusiu K.Čilinsko vadovauto Nepartinio demokratinio judėjimo renginius.

   Varpų dūžiai skambėjo ir palydint K.Čilinską amžinojo poilsio vieton. Nenutils jo įsiūbuoti varpai, nes jie daužosi širdyse tų, kuriuos jis padrąsino, apgynė, sušildė paguodos žodžiu, įkvėpė tikėjimo.