nekrologai.lt

Atgal

Julius Finkelšteinas

1923.02.25 - 2010.08.22
Gimimo vieta: Kaunas
Palaidojimo vieta: Izraelis

┬á┬á Eidamas a┼ítuoniasde┼íimt a┼ítuntuosius Lode (Izraelis) mir─Ś Lietuvos kult┼źrinei visuomenei gerai ┼żinomas muzikos ┼żurnalistas, jos propaguotojas ir populiarintojas Julius Finkel┼íteinas. Iki pat paskutini┼│ gyvenimo dien┼│ velionis intensyviai darbavosi, reng─Ś vis naujas publikacijas ─»vairiais muzikos klausimais.
┬á┬á Gim─Ös pasiturin─Źioje Kauno inteligent┼│ ┼íeimoje, J. Finkel┼íteinas jau paauglyst─Śje gavo tvirtus visapusi┼íko humanitarinio i┼ísilavinimo pagrindus. Ketinimas pasirinkti muziko profesij─ů at─Śjo kiek pav─Śluotai - sulauk─Ös ┼íe┼íiolikos jis ─Śm─Ś mokytis p┼źsti fleit─ů, o jau po met┼│ buvo priimtas ─» ┼żymiausio Lietuvoje ┼íio instrumento virtuozo, kompozitoriaus Juozo Pakalnio klas─Ö Kauno konservatorijoje. Studijas nutrauk─Ś prasid─Śj─Ös karas, treji metai 16-oje lietuvi┼íkoje divizijoje. 1951 m. Finkel┼íteinas baig─Ś Lietuvos konservatorij─ů, J. Pakalnio mokinio Liudo Survilos fleitos klas─Ö. Deja, d─Śl rankos pir┼íto traumos atlik─Śjo karjeros teko atsisakyti.
┬á┬á Pragyvenim─ů u┼żtikrino ilgametis vert─Śjo ir redaktoriaus darbas Lietuvos telegram┼│ agent┼źroje (ELTA). ─îia i┼ítobulinti ┼żurnalistiniai bei svetim┼│ kalb┼│ vartojimo ─»g┼źd┼żiai J. Finkel┼íteinui pravert─Ś pl─Śtojant veikl─ů ─»vairiuose muzikos baruose. Jis tapo daugelio u┼żsienyje gastroliavusi┼│ atlik─Śj┼│ (ypa─Ź Lietuvos kamerinio orkestro) koncert┼│ program┼│ ved─Śju ir vert─Śju, o svarbiausia - i┼ísamiai nu┼íviesdavo m┼źs┼│ muzik┼│ pasirodymus lietuvi┼│ ir u┼żsienio spaudoje.
┬á┬á Ilgainiui J. Finkel┼íteinas tapo uoliu Lietuvos muzikinio gyvenimo metra┼ítininku. Vis labiau pl─Śt─Śsi ir jo interes┼│ diapazonas. Antai profesoriaus Juozo Gaudrimo paskatintas jis vienas pirm┼│j┼│ 1957- 1958 m. spaudoje apra┼í─Ś XIX a. pabaigoje - XX a. prad┼żioje Lietuvos didik┼│ dvaruose veikusias muzikos mokyklas, apklaus─Ös dar tebegyvenusius j┼│ mokinius. Savo gausias publikacijas (o j┼│ susikaup─Ś per 2000) J. Finkel┼íteinas neretai pasira┼íin─Śdavo Klemo Nainio ir kitais slapyvard┼żiais. Jis daug nuveik─Ś ir versdamas muzikologin─Ö literat┼źr─ů i┼í vokie─Źi┼│ bei rus┼│ kalb┼│ ─» lietuvi┼│ ir atvirk┼í─Źiai.
┬á┬á 1993 m. persik─Śl─Ös gyventi ─» Izrael─» J. Finkel┼íteinas i┼íliko gimtosios ┼íalies patriotu. ─«d─Śmiai sek─Ś jos gyvenimo aktualijas, palaik─Ś glaud┼żius ry┼íius su lietuvi┼│ menininkais, kult┼źros veik─Śjais. Jis tapo tarsi neoficialiu Lietuvos muzikos ambasadoriumi Izraelyje. Drauge su ┼żmona Judita reguliariai lankydavosi Vilniuje.
┬á┬á Mudviej┼│ artimesnis bendravimas prasid─Śjo prie┼í trisde┼íimt─» met┼│. Rengiant spaudai mano monografij─ů apie Juoz─ů Gruod─» jis maloniai sutiko i┼íversti ─» vokie─Źi┼│ kalb─ů didel─Ö ┼íios knygos santrauk─ů; kiek v─Śliau i┼ívert─Ś sutrumpint─ů ┼íios knygos variant─ů rusi┼íkam leidiniui. Intensyviai susira┼íin─Śjome ir J. Finkel┼íteinui i┼ívykus ─» Izrael─». Savo lai┼íkuose jis ypa─Ź dom─Śjosi kult┼źrin─Śs spaudos situacija, naujais lietuvi┼│ muzikolog┼│ darbais, o ypa─Ź - leid┼żiama Muzikos enciklopedija; buvo itin atidus ir kriti┼íkas jos skaitytojas, taip pat ir autorius. Dalijosi savo fenomenalioje atmintyje i┼ísaugotais prisiminimais i┼í tolimos lietuvi┼│ muzikinio gyvenimo praeities.
┬á┬á Paskutiniai keturi J. Finkel┼íteino lai┼íkai buvo para┼íyti ┼íi┼│ met┼│ rugpj┼źtyje, k─ů tik gr─»┼żus i┼í vie┼ínag─Śs Vilniuje. D┼żiaug─Śsi parsive┼żta muzikine literat┼źra, ra┼í─Ś apie planuojamus b┼źsimus darbus. Deja, savo paskutini┼│ straipsni┼│ "Muzikos bar┼│" ┼żurnale autorius jau nebeperskaitys...
┬á┬á Pastaraisiais de┼íimtme─Źiais "Muzikos barai" buvo tap─Ö pagrindine J. Finkel┼íteino trib┼źna. Beveik kiekviename vienintelio Lietuvoje muzikos ┼żurnalo numeryje pasirodydavo jo straipsni┼│, kartais net po kelet─ů. Marga ┼íi┼│ straipsni┼│ temin─Ś bei ┼żanrin─Ś ─»vairov─Ś (portretin─Śs apybrai┼żos, ap┼żvalgos, interviu ir kt.) i┼íry┼íkino kai kuriuos bendruosius J. Finkel┼íteino - muzikologo bruo┼żus.
┬á┬á Steb─Śtinas jo interes┼│ platumas, did┼żiul─Ś erudicija. Duomen┼│ apie sudominus─» muzikos rei┼íkin─» s─Śm─Śsi ir i┼í solid┼żi┼│ monografij┼│ bei enciklopedij┼│, ir i┼í gausios u┼żsienio specialiosios periodin─Śs spaudos. Muzikologas kruop┼í─Źiai ie┼íkodavo ir surasdavo daugyb─Ö ─»domi┼│ fakt┼│ i┼í ─»┼żymi┼│ kompozitori┼│ ir atlik─Śj┼│ gyvenimo, muzikin─Śs veiklos peripetij┼│. Pla─Źiajai visuomenei ma┼żiau ┼żinomi, i┼í pa┼żi┼źros nereik┼ímingi duomenys neretai pasirodydavo svarb┼źs meninink┼│ veiklos aplinkyb─Śms ar k┼źrybos pob┼źd┼żiui geriau suprasti. J. Finkel┼íteinas skaitytojus supa┼żindino ir su kai kuriomis nepelnytai pamir┼ítomis praeities garsenyb─Śmis, ir su ┼íiuolaikin─Śje muzikos padang─Śje k─ů tik ─»si┼żiebusiomis ┼żvaig┼żd─Śmis. Jo straipsniuose neretai skamb─Śjo lituanistin─Ś gaida - ar ap┼żvelgiant u┼żsienio spaudos atsiliepimus apie Violetos Urmanos triumf─ů "La Scala" operos teatre, ar primenant lietuvi┼│ muzik┼│ veikl─ů ─îekijoje, apib┼źdinant su muzika susijusius Vilniaus gatvi┼│ pavadinimus ir pan.
┬á┬á Kryptingai atrinkti, r┼źpestingai patikrinti faktiniai duomenys buvo pateikiami intriguojan─Źia forma, vaizdinga kalba, geru stiliumi, tod─Śl ┼íios publikacijos atliko reik┼íming─ů ┼íviet─Śji┼ík─ů vaidmen─».
┬á┬á Taip nelauktai ─» am┼żinyb─Ö i┼íkeliavusio Juliaus Finkel┼íteino begalinis darb┼ítumas, met┼│ na┼ítos nepaisanti uoli tarnyst─Ś muzikos menui - pamokomas pavyzdys jaunesn─Śms muzikolog┼│ kartoms.