nekrologai.lt

Atgal

Gintaras Danielius

1957.06.21 - 2010.05.05
Gimimo vieta: Kėdainių rajonas, Kalnaberžės kaimas
Palaidojimo vieta: Šalčininkų miesto kapinės

2010 metų gegužės 5 d., darbinės išvykos Londone metu staiga sustojus
širdžiai Anapilin išėjo žinomas
šalčininkietis, Lietuvos Respublikos
kariuomenės savanoris, verslininkas
Gintaras Danielius.

Gintaras gimė Kėdainių raj.,
Kalnaberžės km. Jo vaikystė prabėgo
vaizdingame Šalčininkų rajono Dieveniškių krašte. 1974 m. baigė
Dieveniškių vidurinę mokyklą, 1974-
1979 studijavo VISI (dabar – Vilniaus
Gedimino technikos universitetas)
Statybos fakultele. 1979-1981 tarnavo
SSSR ginkluotose pajėgose (būrio
vadas). Nuo 1981 m. gyveno
Šalčininkuose, dirbo Šalčininkų MSM
valdyboje statybos meistru. 1982-1984
- Šalčininkų Komunalinių įmonių
kombinato vyr. inžinierius, o nuo 1984
m. iki 1990 m. – šio kombinato
viršininkas.

Gintaras nebuvo abejingas gimtojo
krašto likimui, todėl aktyviai
dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje.
1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę, savanoriškai stojo tarnauti
valstybės krašto apsaugos sistemoje:
1990-1992 buvo KAD, vėliau KAM
Pasienio tarnybos Šalčininkų užkardos
vadas, vėliau – Pasienio tarnybos
viršininko pavaduotojas, majoras. 1991
m. per kruvinuosius sausio įvykius
Gintaras vadovavo LR Vyriausybės
pastato ir jo prieigų gynybai, o per
rugpjūčio pučą gynė LR Aukščiausiosios
tarybos statinių kompleksą.

Gintaras buvo drąsus, darbui bei
Tėvynei atsidavęs žmogus. Pavojų ar
negandų akimirkomis jis niekada
nesislėpė už kitų nugarų ir buvo
pirmose gretose, vykdant krašto
gynybos užduotis. Jis buvo pavyzdys
jaunesniems kolegoms, kartu
išlikdamas  jautriu, supratingu ir
tolerantišku žmogumi. Už drąsą ir
nuopelnus Lietuvos valstybės gynybai
1991 m. Gintaras buvo apdovanotas
Vyčio kryžiaus karininko ordinu,  o
1992 m. – Sausio 13-osios atminimo
medaliu. Nuo 1993 m. Gintaras užsiėmė
verslu.

Gintaras augo gausioje, darbščioje ir
darnioje Onos ir Mamerto Danielių
šeimoje, buvo vyriausias iš šešių
vaikų – visada mylimas, suprastas ir
palaikomas artimųjų. Gintaras buvo
paprastas, žingeidus, iniciatyvus,
nuoširdus ir šiltas žmogus, mokėdavo
paguosti nesėkmėje, pagelbėti bėdoje
ar pasidalinti džiaugsmais. Mėgo
vyriškus užsiėmimus, buvo aistringas
medžiotojas, turėjo nemažą jį
gerbiančių draugų ratą.

Gintaras užaugino tris sūnus, tačiau  nespėjo pamatyti po jo mirties pasaulį išvydusios jauniausios savo atžalos – anūkėlės.

Gintaras palaidotas Šalčininkų miesto
kapinėse, Danielių šeimos kape.